Rolando Priverto knyga Netikėk Niekuo

tomēr viņa dzīves filosofijas uzticamie pavadoņi.
Kā ir veidojusies Latvijā zināmākā kontrabandista personība, piedzīvojot notikumus, kas “normālam” ierin­das pilsonim šķiet nesavienojami ar veselo sa­prātu? Kas slēpjas šāda cilvēka apziņas dzelmē, kurš spēj smieties un jokot par notikumiem, kuros paša dzīve ir karājusies mata galā? Uz kādām vērtībām ir balstīta cilvēka dzīve, ja viņš joprojām apgalvo, ka nav labākas izaugsmes vietas par padomju laika cietumu?
Rolandu Privertu var cienīt vai nīst, tomēr nevar ­noliegt to, ka viņā joprojām gailē dumpinieciskums pret pastāvošo varu un tās sistēmu, kura bez žēlastības tur­pina laupīt cilvēku dzīves, izpostot visu, kas tiem ir svēts un dārgs. Kā sistēmas “izredzētie” pelna, zogot “parasto” cilvēku dzīves, nešķirodami ne pēc vecuma, ne dzimuma.
Šis ir stāsts par cilvēka nebeidzamo cīņu būt ārpus pastāvošās iekārtas robežām. Par brīvību. Par tās ­­pa­tieso cenu. Jo par to maksā visi. Arī Tu.
-Oskars Tarvids

">

Perskaityta, nupirkta nauja Jānio Rozės knygyne

Labai patiko, įdomi, lengvai skaitoma. Perskaičiau per 3 dienas, parduodu toliau. Nupirkta nauja
-
Rolandas Priverts, Oskaras Tarvids „Netikėk niekuo“

Sutikęs pasinerti į šią ryškią avantiūrą, kurią dabar laikai rankose, žinojau vieną – noriu išnarstyti Rolando vidinį pasaulį, kad pasiekčiau jo sudėtingos asmenybės branduolį. Norėjau praeiti pro jo nerūpestingus juokus, kad suprasčiau, ar jie yra sargai jo sužeistai širdžiai, ar visgi jo gyvenimo filosofijos patikimi palydovai.
Kaip susiformavo Latvijoje žinomo kontrabandininko asmenybė, patiriant įvykius, kurie „normaliam“ eiliniam piliečiui atrodo nesuderinami su sveiku protu? Kas slepiasi tokio žmogaus sąmonės gelmėse, kuris gali juoktis ir juokauti apie įvykius, kuriuose jo paties gyvenimas buvo pakibęs ant plauko? Kokios vertybės yra žmogaus gyvenimo pagrindas, jei jis vis dar teigia, kad nėra geresnės augimo vietos nei sovietinių laikų kalėjimas?
Rolandą Privertą galima gerbti arba nekęsti, tačiau negalima paneigti, kad jame vis dar rusena maištas prieš esamą valdžią ir jos sistemą, kuri be gailesčio toliau grobia žmonių gyvenimus, niokodama viską, kas jiems yra šventa ir brangu. Kaip sistemos „išrinktieji“ pelnosi, vogdami „paprastų“ žmonių gyvenimus, neskirstydami nei pagal amžių, nei pagal lytį.
Tai pasakojimas apie žmogaus nesibaigiančią kovą būti už esamos sistemos ribų. Apie laisvę. Apie jos tikrąją kainą. Nes už ją moka visi. Ir Tu.
-Oskaras Tarvidas